Apie orchidėjas, kurių nevalgysime


Žiūrint į ant palangės, orchidariumuose ar šiltnamiuose tarpstančias įvairiarūšes orchidėjas sunku patikėti, kad yra jas auginančių kitu tikslu – suvalgyti ar išgerti iš gegužraibinių gamintą gydantį nuovirą.

Pirmieji, atradę ir pritaikę gydomąjį orchidėjų efektą, yra kinai. Dar XXVIII a. Pr. Kr. kinų medicinos pradininkas imperatorius Shen Nung savo medicininiuose užrašuose paminėjo Dendrobium sp. bei Bletilla striata („Bai ji“) kaip tinkamus augalus įvairiems negalavimams gydyti. Kinai iš orchidėjų gamintus gėrimus vartoja jau ištisus 3000 metų.  Šiai dienai labiausiai paplitusi džiovintų dendrobių arbata. Tikima, kad toks gėrimas yra pagalbinė priemonė gydant onkologinius susirgimus, gelbėja turint silpną imunitetą ar regėjimą ir netgi norint pakelti libido!

https://www.farmergracy.co.uk/products/bletilla-striata-bulbs-uk

Naiviai tikėjaus, galbūt arbatai tinkami nuo senų stiebagumbių byrantys lapai, kuriuos vertėtų pasilikti bei sudžiovinti. Deja. Tinkamiausiai Dendrobium dalis yra… pats dendrobis: stiebagumbiai, žiedai bei šaknys, kurios, be visa ko, turi antibakterinių savybių dėl jose esančių aliejų.

Vien Dendrobium, kurie vietinių vadinami „Shi hu“ – „ augantis ant uolos“, kinams nepakanka. Medicininiais tikslais sėkmingai pritaikomos Eulophia campestrisOrchis latifoliaVanda roxburghii ir Vanda tessellate, Bletilla striata. Šios orchidėjų rūšys turi fitocheminių bei antibakterinių savybių, todėl tinkamos visai puokštei susirgimų gydyti: astma, artritas, viduriavimas, netgi aknė. Kituose šaltiniuose išvardinama daugiau nei 50 skirtingų gydymui tinkamų orchidėjų, tarp jų ir mūsų palanges pamėgusios Angraecum fragrans, Vanda cristata, Neofinetia falcata ir kt. Anot kinų, sutrikus atminčiai gelbės Coeloglossum viride šakniastiebis, odos būklę pagerins Dendrobium amoenum lapai, o Dendrobium monoliforme stiebagumbis tinkamas ne tik kaip analgetikas, bet ir kaip afrodiziakas! Tarp galimų negalavimų yra tokių, kurių „raidės nesidėlioja“ rašyti viešai, bet orchidėjos ir jiems pagydyti tinkamos.

Kinai, žinoma, šių augalų medicininės naudos ieškojo atlikdami praktinius bandymus, o šių dienų moksliniai tyrimai atskleidžia, kad ne be pagrindo: kai kurios orchidėjų rūšys dėl savo cheminės sudėties iš tiesų gali būti tinkamos kaip vaistinis augalas. Pavyzdžiui, Kinijoje 8 % Dendrobium, 18 % Eria bei 42 % Liparis genties orchidėjų savo sudėtyje turi alkaloidų – šarminių, azoto grupę turinčių, organinių junginių, kurie yra biologiškai aktyvūs, tad naudojami medicinoje.

Kinai nėra vieninteliai įtikėję orchidėjų gydomosiomis savybėmis. Japonai, graikai, turkai, indai, australai… tai tik dar keletas ieškojusių tos pačios gegužraibių genties gražuolių naudos sveikatai.

Turkijoje orchidėjos yra sudėtinė jų tradicinio gėrimo Salepai dalis. Į šį gėrimą beriama miltų, sumaltų iš Orchis mascula, Orchis militaris gumbavaisių. Anot šaltinių, jis taip pat vartojamas Irane, Saudo Arabijoje, Sirijoje. O Osmanų imperijos laikais buvo itin populiarus kaip priemonė gerklės skausmui, virškinimo problemoms bei dantenų ligoms gydyti.

http://www.orchidsofbritainandeurope.co.uk/Orchis%20militaris.html

Indų kultūroje Malaxis muscifrea, Malaxis acuminata, Habenaria intermedia, Habenaria edgeworthi, Dendrobium macraei yra sudėtinė dalis daugelyje klasikinių “Ayurveda” medicinos receptų. O Cypripedium parviflora nepakeičiamas raminant nervinę sistemą. Mūsų namuose mėgstamo auginti Cymbidium aloifolium gumbastiebiai tinkami nuo daugelio negalavimų, o kaip svarbūs Indijos medicinoje augalai taip pat minimi Dendronium nobile, Papilionanthe teres bei Vanda cristata. Tiek Indijoje, tiek Indonezijos salyne orchidėjos medicininiais tikslais vartojamos iki šių dienų.

Betyrinėjant šaltinius beveik susitaikiau su mintimi, kad rytuose orchidėjas ne augina, o “valgo”, tačiau kita antraštė skelbia, kad nuo Antikos laikų iki XV a. vanilė buvo itin patraukli gydant reumatą, raumenų skausmus ir dar visą puokštę negalavimų… Amerikoje. Žaizdų infekcijai tie patys amerikiečiai netaupė Encyclia citrina, saulės smugį gydė Stanhopea hernandezii, o ne vieno mūsų kolekcijose esantis Cypripedium reginae, pasirodo, tinkamas pasiutligei išgydyti.

Nenudžiugsite sužinoję, kad viršuje minimi tik mums labiau žinomi orchidėjų bei ligų pavadinimai: verčiant straipsnį po straipsnio išties mirguliuoja šimtai įvairiausių orchidėjų vardų, lygiai taip pat įvardinama dešimtys ligų, iš jų dalis visai negirdėtų.

Grįžtant prie žemės rutulio, Europoje taip pat gegužraibiniai vartoti medicinoje. Minima, kad iki šių dienų įvairiuose gydomuosiuose ruošiniuose galima aptikti juos sudėtyje. 1579 metų Langham knygoje “Garden of health” rašoma, kad dauguma Europoje žemėje augančių orchidėjų vartotos pasiutligei bei skrofuliozei (tuberkuliozės forma) gydyti. Epipactis gigantea šaknys naudotos gaminant stiprinančius gėrimus nuo keleto ligų, Spiranthes diuretica pats rūšies pavadinimas pasako, kokie negalavimai ja gydyti.

Itin įdomu, kad Australijos aborigenai taip pat atrado orchidėjų naudą. Dendrobium speciosum, Caladenia sp.  stiebagumbiai vartoti kaip daug energijos teikiantis maistas, o Dendrobium aurantiacum lapų išspaudas – debetui gydyti.

Juodajame žemyne plačiai gydymui taikytos įvairios Eulophia rūšys, taip pat Ansellia gigantea, Bulbophyllum maximum stiebagumbiai.

Nuojauta sako, kad kol “nesuvalgytos” visos kolekcijose turimos orchidėjos, vertėtų pabaigti vardinti. Neginčytina, kad nuo pat senųjų laikų, viduramžiais, kai itin tikėta stebuklinga augalų galia, daugelis jų vienaip ar kitaip buvo bandomi naudoti. Įdomu tik kad ir modernios medicinos ir sparčiai besivystančių technologijų laikais orchidėjos kaip negalavimus gydantys augalai nėra pamirštos.

Keičiantis klimatui, klestint nelegaliai prekybai, besaikiam vartojimui, pripažįstama, kad gegužraibinių šeimos augalai yra vieni sparčiausiai nykstančių. Vaistams dauginamos orchidėjos rytuose yra ne retai pavagiamos su tikslu nelegaliai parduoti kolekcininkams ar tradicinės medicinos šalininkams vakaruose. Anot šaltinių, orchidėjų poreikis minėtiems tikslams Europoje nuolat auga.

Dar viena opi problema – saugotinų plotų ribų nustatymas. Pavyzdžiui, Nepale daugiausiai saugomų zonų yra aukščiau nei 2500 – 3000 metrų virš jūros lygio, o dauguma medicinoje vartojamų orchidėjų auga žemiau minėto lygio. Taip atsiranda neigiama koreliacija tarp to, kas saugoma ir to, ką reikia saugoti. Savaime suprantama, kad medicinai naudojamos orchidėjos išgyvens tik su tiksline žmonių pagalba. Tęsiant šią mintį, viliuosi, kad interneto platybėse klaidžiojantys abejotini nuovirų receptai greitai išsitrins, o šiuolaikinėmis technologijomis mokanti naudotis visuomenė yra ir bus pakankamai sąmojinga apsiriboti kultūringu gegužraibinių auginimu.