Viena iš orchidėjų žavesio paslapčių – sunkiai suvokiama rūšių gausa, kas sąlygoja be galo skirtingų struktūrinių variacijų žiedus. Dažniausiai šių augalų žiedai turi abipusę simetriją, tačiau kai kuriais atvejais, pvz. Mormodes, Ludisia, Macodes genčių atstovai, žiedai sunkiai vadinami simetriškais.
Nesileidžiant žiedlapių struktūros pažinimo keliais, kviečiu kartu patyrinėti optines iliuzijas orchidėjų pasaulyje: t.y. paieškoti žiedų, kurie į kažką mums gerai pažįstamo labai panašūs.
Ieškant nestandartinių žiedų, vertos dėmesio yra Ophrys genties orchidėjos. Tai – didelė orchidėjų grupė, paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikoje, aptinkama Kanarų salose, taip pat Artimuosiuose bei Tolimuosiuose Rytuose. Niekuo neypatingos lapais, Ophrys genties atstovės žavi vabzdį, dažniausiai – bitę, primenančiu žiedu. Šis panašumas – geniali gamtos dovana, būtina augalo dauginimuisi. Iš tiesų, Ophrys moteriškasis žiedas tokia panaši į vabzdžio patelę, kad patinėliai neabejoja jos tikrumu ir keliaudami nuo vienos „patelės“ prie kitos sėkmingai perneša žiedadulkes nuo vieno žiedo ant kito. Apdulkinta orchidėja gali užmegzti vaisius bei brandinti sėkladėžes su sėklomis.
Dar viena įdomi, unikaliais žiedais stebinanti orchidėja yra Catasetum integerrimum– pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – katūsis. Ši rūšis aptinkama regione nuo Meksikos iki Centrinės Amerikos. Niekuo neypatingų, apie 20 cm. ilgio ir 4 cm. pločio ant gumbastiebių formuojamų lapų nepastebėtume, tačiau žalsvai gelsvas žiedas stebina panašumu į besimeldžiantį vienuolį! Tiesa, įsigijus šios rūšies orchidėją nebūtinai sulauksite jau minėtu panašumu stebinančių žiedų: Catasetum rūšies augalai gali turėti vyriškosios arba moteriškosios formos žiedus. Skirtingų tos pačios rūšies augalų moteriškieji žiedai beveik identiški besimeldžiantys vienuoliai, tačiau vyriškosios – labai skirtingi.
Žemės plotelyje nuo Kolumbijos iki Peru, maždaug 1400 – 2500 metrų aukštyje auga Anguloa uniflora. Vėlgi, lapų grožio čia nerasime, tačiau ilgai išliekantys bei skaniai kvepiantys balkšvi žiedai žavi neįtikėtinu panašumu į suvystytus kūdikėlius. Auginant šį augalą ir norint išvysti žiedus, reikėtų užtikrinti vėsią aplinką bei šešėlį nuo saulės spindulių.
Žemėje augančių orchidėjų mylėtojų dėmesį turėtų atkreipti Habenaria genties atstovės. Viena iš japonų mėgstamiausių rūšių – didįjį baltąjį garnį žiedais primenanti Habenaria radiata. Plačiai pasaulyje žinoma rūšis nėra dažnai sutinkama orchidėjų mylėtojų kolekcijose: gan sudėtinga augalo priežiūra įtakoja jo žūtį jau po pirmo ar antrojo sezono. Vis dėlto, dėl vienų ar kitų priežasčių nesulaukus „skrendančių“ žiedų, galima pasidžiaugti šios orchidėjos lapais, spalvų išsidėstymų primenančiais Lietuvoje gerai žinomas melsves.
Ne mažiau žavi Habenaria genties rūšis yra Habenaria grandifloriformis, pirmą kartą aprašyta 1932 metais mokslininkų Blatt ir McCann. Skirtingai nei japonų numylėtinė, ši aptinkama Indijos pietų aukštikalnėse. Tai – nedidelis augalas, vegetacijos metu paprastai formuojantis tik vieną, širdies formą primenantį lapą, kuris praktiškai guli ant žemės. Augintojai retai pasiryžta auginti Habenaria grandifloriformis, kadangi augalas neatleidžia klaidų, padarytų palaikant tinkamą gero vėdinimo bei aukšto drėgmės lygio santykį. Tačiau atkakliausiems nusišypso sėkmė išvysti įstabius, angelą primenančius baltus žiedus. Dar kitaip ši gražuolė vadinama orchidėja – angelu.
Ekvadoro ir Peru debesuotuose miškuose, 1000 – 2000 metrų aukštyje tikrai sutiksite miniatiūrinių beždžionių. Tik jos truputį kitokios nei galima tikėtis – „veidelis“ apie 5 cm. skersmens, o kvepia jos visai ne bananais, o prinokusiais apelsinais! Akylesni tikriausiai jau suprato, kad kalbama apie Dracula simia arba kitaip – Masdevallia simia. Šios rūšies atstovės, auginant jas namuose, gali pražysti bet kada, kadangi neturi stipriai išreikšto sezoniškumo. Tiesa, šios „beždžionės“ mėgsta vėsumą bei visišką šešėlį.
Ne mažiau įdomi plačiai pietvakarių Europoje, vakarų Azijoje ir šiaurės Afrikoje aptinkama, iki pusės metro aukščio išauganti, savo kekės formos žiedynu stebinanti žemėje auganti orchidėja Orchis italica. Atidžiau įsižiurėjus, alyvų spalvos žiedelis primena… nuogą vyrą. Šios genties atstovės auga kolonijomis, mėgsta vėsumą ir dalinį šešėlį.
Grįžtant prie paukščių temos, neįtikėtinu panašumu į skrendančią antį savo žiedu stebina Caleana major. Neoficialiai šis augalas ir vadinamas orchidėja – skrendančia antimi. Natūralios Caleana augimvietės gan egzotiškos: Tasmanija, Naujoji Zelandija, Pietų Australija, Karalienės Salos. Tai – sausumos smėlio ir smiltainio dirvose, atviruose miškuose apie 600 metrų aukštyje virš jūros lygio augantis nedidelis augalas. Orchidėja žydi pavasarį ar vasarą, ant plaukuoto 15-40 cm. ilgio žiedyno subrandindama nuo 1 iki 5 keistos formos žiedų.
Na, o mylintiems balandžius, dėmesį vertėtų atkreipti į Persiteria elata. Šventosios Dvasios orchidėja arba orchidėja – balandžiu dar kitaip vadinama orchidėja yra nacionalinis Panamos augalas. Persiteria elata auga žemėje arba ant uolų, aptinkama Kosta Rikos, Panamos, Venesuelos, Kolumbijojos, Ekvadoro tropiniuose miškuose 100 – 700 metrų aukštyje virš jūros lygio. Augalas didelis: gumbalapiai siekia 12 cm, o pats lapas gali ištįsti iki 1 metro ilgio ir 15 cm. pločio. Žydi vasarą, suformuojant iki 135 cm. ilgio žiedyną su 10 – 15 žiedpumpurių. Vienu metu prasiskleidžia 4-6 balti, balandį primenantys žiedai.
Tai tik keletas įdomių pavyzdžių, kurie, tikiuosi, įkvėps leistis į tolimesnes optinių iliuzijų paieškas orchidėjų pasaulyje.